Nuolat brangstantys energijos ištekliai, brangi namų eksploatacija, aplinkos užterštumas – tai tik dalis pastarųjų metų problemų, kurioms prireikė efektyvių sprendimų. Jau ne vienerius metus vis didesnis dėmesys skiriamas namų energetiniam naudingumui, keliami vis aukštesni reikalavimai naujos statybos namams. Dar visai neseniai B klasės  energetinio naudingumo namai atrodė savaime suprantamas reiškinys, tačiau nuo 2018-ųjų nauji statybos leidimai išduodami su A+ klasės energetinio naudingumo reikalavimais, o svajojantys apie namus 2020-aisiais, jau turės domėtis A++ energetiniu naudingumu.

Kadangi perėjimas nuo vienos energetinės klasės prie aukštesnės vyko palaipsniui, daugelis technologijų sėkmingai įsisavintos, statytojai ir projektuotojai nesureikšmina pokyčių. Visgi, verta pasitikrinti žinias ir pasidomėti, kokius pokyčius karkasinių namų statytojams atnešė šie metai.

Pamažintas atitvarų šilumos perdavimo koeficientas

Pagal apibrėžimą, atitvaros šilumos perdavimo koeficientas yra šilumos srauto tankis per atitvarą, esant oro temperatūrų skirtumui abiejose atitvaros pusėse. Koeficiento sumažinimas reiškia, jog reikalingas efektyvesnis atitvarų sandarinimas, o tai galima pasiekti su didesniu kiekiu izoliacinės medžiagos. Pavyzdžiui,  B klasės sienų šiltinimui užtekdavo 200 mm, stogo 250 mm storio vatos, tuo tarpu A klasės energetinio naudingumo reikalavimus galima pasiekti naudojant sienoms 300 mm, stogui 350 mm, o A+ jau reikia sienų 300 mm, stogo net 450 mm storio vatos. Grindų šiltinimas taip pat ženkliai „pastorėjo“. Visgi verta paminėti, kad karkasiniuose namuose išgauti reikiamą šiluminę varžą yra kiek paprasčiau nei mūriniuose.

Aukštesni reikalavimai pastato sandarumui

Šilumos netekimas dėl pastato nesandarumo, A+ energetinio naudingumo klasės gyvenamiesiems namams privalo būti dar labiau sumažintas. Jei A klasės namams buvo leidžiama 1 l/h oro apykaita, tai A+ klasės pastatams leidžiama tik 0,6 l/h. Didesnis dėmesys turi būti skirtas vietoms, kur galimi didžiausi šilumos nuostoliai, t.y. durims, langams, sujungimams su stogu ir sienoms. Pastatas turi būti kuo sandaresnis, kad viduje būtų išlaikomas šiltas oras, tuo tarpu iš išorės nepatektų drėgmė ir šaltis.

Vėdinimas ir rekuperacija

Sandariame name būtina užtikrinti gerą patalpų oro kokybę, todėl A+ klasės namuose būtinas mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Rekuperacija užtikrina energetinį efektyvumą, iki minimumo sumažina temperatūrų pokyčius, neleidžia kauptis drėgmei ir veistis pelėsiui. Lyginant anksčiau galiojusius reikalavimus, A klasės namuose rekuperatoriaus naudingumo koeficientas negalėjo viršyti 0,75Wh/m3, tuo tarpu A+ klasės namams ne didesnis kaip 0,55 Wh/m3.

Karkasinio namo kaina tampriai susijusi su energetinio naudingumo klase. Kuo aukštesnė klasė, tuo namas tampa brangesnis, dažnai apie 10-15 %. Kita vertus, aukštesnė energetinio efektyvumo klasė reiškia, jog už namo išlaikymą bus mokama gerokai mažiau. Ir nors perėjimas nuo A energetinio naudingumo klasės prie A+ reikalauja naujų sprendimų, tačiau karkasiniai namai vis dar išlieka vieni pigiausių rinkoje.

Beje energetinio naudingumo klasės reikalavimų pokyčiai nedaro įtakos kitiems esminiams karkasinių namų privalumams:

·         Itin spartus statybos procesas, priklausomai nuo projekto, namas gali būti pastatytas per  laikotarpį trunkantį nuo poros dienų iki kelių mėnesių.

·         Patikimos bei  ilgaamžės konstrukcijos .

·         Karkasiniai namai yra „kvėpuojantys“ ir ekologiški.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog karkasinių namų statytojams vienas pagrindinių iššūkių yra suderinti inovatyvius sprendimus leidžiančius pasiekti energetinį efektyvumą. Tačiau būsimam namų savininkui nereikia tuo rūpintis, karkasiniai namai su visais jiems būdingais privalumais, gali būti pastatyti beveik nedelsiant.